žvengti

žvéngti, -ia, -ė KBII150, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q162, SD¹42,161, SD330, R, R402, MŽ, MŽ541, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL218 1. intr. Nmč, Aps leisti tam tikrą skardų balsą (apie arklius): Arklys, pasilikęs vienas, žvéngia J. Pamato mane ir žvéngia Aln. Arklys žvéngia yhaha, ygaga Mlk. Žvéngia daugiau eržilas, kur ant [kumelių] leidimo Plšk. Arklys vienas pririštas žvéngia Pb. Arkliai žvéngia ir žvéngia, negali apsiklausyt Šmn. Kumeliai šitie, baisus daiktas, žvéngia, rėkia, didžiausi, riebiausi Kp. Žvéngia, kasa koja – vot arklys buvo! Ml. Arkliai su kanopoms iškapojo duobes tokias, kad anie ten žvéngė, ardės Sd. Nu, tas kumelys pradėjo žvéngt, kap pradėjo bėgt, ir mane numetė Graž. Štai tuo svodbiškas bliovims visur pasikėlė, taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvéngė K.Donel. Žvéngia žirgas lankon, juodbėrėlis lankon DrskD7. Žvengia žirgelis lygioj lankelėj, barška kardelis žirgų stonelėj LTR(Nmj). Kelkis, sūneli, kelkis, jaunasai, žvéngia žirgelis, žvéngia bėrasai (d.) PnmR. Žveng žirgelis Palangos miestelė[je] LTR(Gršl). Bernužėli, dobilėli, žvéngia tavo žirgužėliai JD1035. O ko žvengei, žirgeli, par laukelį bėgdamas? StnD10. Nežvenk, žirgeli, duosiu abrako, neverk, mergele, – tu būsi mano LTR (Grv). Žvengia žirgelis rugių lauke, o verkia mergelė rūtų darže LLDII119(Nm). Parbėga žirgas garsiai žvéngdamas, šalij balnelį parsinešdamas (d.) Mrc. Težvengiẽ žirgelis, teskamba balnelis JD781. Vai ir atjoja jaunas bernelis an žvengiamo žirgelio LLDIV53(Dg). Atvažiuoja karieta su žirgeliais žvengiančiais (d.) Žal. Dėk šimtelį žibantį, vesk žirgelį žvengiantį LTR(PnmR). Turiu stainio[je] žvéngančių ir kišeniuj skambančių – galiu pamylėti JD1357. ^ Kumelio skūra ir žarde žvengia LTR(Slk), Šmn, Zr, Užp. Kumelio skūra ir ant tvoros žvéngia RdN. Seno berno skūra ir žardy žvéngia Prng. Driganto skūra ir ant balkio žvengia LTR(Mrj). Asilui žvengiant, visi girdi, vienam miela (kai vaikas verkia, girdi visi, bet tai jaudina daugiausia motiną) CII1123. Žvéngia žvingutis ant aukšto kalno, geležine širdim, kanapine uodega (varpas) Grž. Patempk už uodegos – žvéngia (varpas) Škn. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia (liežuvis) LTR. Keturios pušys liemenim mušės, o vidury asiliukas žvengia (lopšys, jame kūdikis) LTR(Rk, Vlkv), Jrg. Gale lauko arklys žvengia (dalgis) LMD(Stč). Gyvulius liuobdama, žmones penėdama, eina per lauką žvengdamà (dalgė) JT385. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs ant lauko žvengia (dalgis) LMD(Lg). Juoda kasa, bet ne kasa, balta puta, bet ne puta, žvéngia kaip žirgas, šoka kaip pana (šarka) Jn. Lenkų žemėj žirgai žvengia, Lietuvos žemėj kamanos skamba (griaudžia) LTR(Ldvn). Anam šone marių kumeliukas žvengia, kitam šone marių padkavelės blizga (griaustinis ir žaibas) Slk.

žvéngiančiai adv.; D.Pošk.

2. intr. prk. garsiai juoktis, kvatotis: Žvénga, kvaka – jauni, linksmi, kas tokims Rdn. Ka jin žvéngia, ka jin žvéngia! Sk. Ko žvéngi kap drigantas? Plv. Ko čia dabar žvéngi kaip kumelys?! Brž. Ale ir pradėjai žvéngt, net auses kursta Dbk. Ko čia žvéngi, ar neisi prie darbo! Slv. Gana jum žvéngt prie stalo Užp. Žvéngia šventoj vietoj, nenusturi Tr. Klausot ar ne? Greit nuo pečiaus, ko jūs čia žvéngiat! Kp. Tai žvéngia boba, tokį diedą iškirtus (gavusi) Tr. Mergos kaip padūkusios pradėjo žvéngt Ps. Sako, viena žvéngia, kita šaukia berniokus On. Atvažiavau in juos gedulingu reikalu, o čia visi žvéngia Slk. Jūs tę sau žvéngiat, o mane būt primušęs Mrc. Žvéngia susėdę pirkioj, in šieną neina, šitokia pagada Klt. Žvengė susiriesdamas, pešiodamas kam už čiupros, kam subelsdamas į kuprą plačia kaip verstuvė plaštaka M.Katil. Jis tik vienas iš mūsų niekada nerodo dantų, nežvengia ir negagena K.Saj. Kriaučiai pasilikę namuose su moterimis žvengia Tat. Tegu juos bala – žvengia kaip kumeliai! Ar, manai, taip be nieko jie žvengia? J.Paukš. ^ Nugi gyvenk ir žvénk Mrj. Labai gera dalia, labai ilgas amžius, labai oi, tik gyvenk ir žvénk Švn. Norit gyvenkit, norit žvénkit Dglš. Visko užtenka – tik gyvenk ir žvénk Rs. | refl.: Gyvenk ir žvenk, tik ką nebesižvéngia Šmn. 3. intr. prk. tyčiotis: Žvénga jauni iš senų, subine juokas Rdn. Visą dieną Teresė žvéngė iš munęs Nv. Žvénga visi iš kumunizmo (komunizmo), netika, nebūs Krš. 4. intr. garsiai triukšmauti panašiu į žvengimą balsu: Ir arkleliu žvénga špokai – įsiklausyk pavasarį Sd. Nebė[ra] jau tokių paukščių – dejuodavo, žvéngdavo LKT101(Kv). Ka tie narai krankdavo, kaip eržilai žvéngdavo Krkl. | Nepatinka, ka tos musios žvéngia (juok.) Kr. 5. tr. J.Jabl, NdŽ, JT282 žvengimu geisti, prašytis: Žveng žirgaitis žaliųjų avižaičių, verk mergaitė pirmųjų dienaičių RD3. Žveng žirgelis grynų aviželių, verk mergelė rūtų vainikelio D61. Žveng žirgelis avižų, avižų, verk bernelis piningų KlvD6. Verkia bernas pinigų, žvengia žirgas avižų LTR(Brsl). Nustoj’ žirgelis avižų žvengęs, nustoj’ mergelė bernelio verkus LTR(Kpč). Ar tu žvengi aviželių, ar baltųjų dobilelių, ar žalio šėkelio, čysto vandenelio LTR(Šll). | prk.: Tie už grotų ir tai da žvéngia (rūpi moterys) Sur. Kožnas žveng moteres artimojo kaip išlepę žirgai BBJer5,8.

◊ kišẽnėje (kešẽnėje) žvéngia rūpi išleisti (pinigus), išlaidauti: Anims rublis žvénga kišẽnė[je] Krš. | Žvénga tavo piningai bobos kišẽnė[je], kas tu par vyras Rdn. Žvéngia kešẽnėj rubliai, kešenę plėšia, reikia išlaiduot Svn. Ar veselijos nekėlė? Bagoti gi! – Tai kas, kad bagoti. Pinigai nešokinėja, nežvéngia [kišenėj] Mžš.

\ žvengti; apžvengti; atžvengti; įžvengti; išžvengti; nužvengti; pažvengti; paržvengti; peržvengti; pražvengti; prižvengti; sužvengti; užžvengti